pabiros

pãbiros sf. pl. (3^b) 1. Aln, Lkm patys gerieji grūdai, išbyrėję klojime ant pado ar vežime ant marškos, vežant arba bloškiant javus; kritesiai: Per ilgai nevežėm rugius, žiūrėk dabar, kiek ant dugninės pabirų̃ Gs. Kai sukraunat, sušluokit į krūvą pãbiras, kad nesimindytų Srv. Gal menkai blaškiat, kad tiek maža pabirų̃ pribyrėjo Km. Šiemet rugiai mažai byra: tik penkius pūrus pabirų teprivėtėm Užp. Šiemet rugiai gerai išdžiūvę: pabirų̃ daug Ldk. Sausi javai: daug pribiro pabirų̃ Grš. Tėvai, pravėtyk pabirų̃: išsikepsim šviežios duonos Ds. Ragauk, kūmute, mūsų duonutės – iš pabirų̃ pasikepėme Srv. Pabirų̃ duona baltesnė Kp. Nereikia ir kult sėjai – pabirõm pasėsim Tvr. 2. Pn, Kair, Snt, Alk menkesni grūdai, pasturlakai: Susėmęs pãbiras nunešk į diendaržį gyvuliam Lnkv. Duok arkliam kokių pabirų̃ Rm. Pãbiros bus kiaulėms ir vištoms Žvr. Išstumk iš po arpo pãbiras Ob. Pãbiras sušersim kiaulėm Ps. Pãbiras atskyrėm vištoms Skr. Kogi čia jau tų pabirų gailėti Kp. Lesalams galima vartoti įvairiausius grūdus, jų pabiras, piktžolių sėklas, pelus ir kt. sp. 3. Šd, Paį iš šieno išbirusios žolių sėklos, sutrupėję lapeliai; pakritos, šienuolės: Aš mėgdavau [kiaušinius] šieno pabirose virtus – būdavo žali Mš. Šieno pabirų̃ parnešiau – taisysiu kiauliums Rs. Jie šieno pabirõms kiaules šeria Krkl. Pelai pasibaigė, užplikyk karvei pabirų̃ Krš. | Verčiu kišenes – ieškau tabokos pabirų pypkei rš. 4. Dglš kas nubyrėję nuo medžio (ppr. apie vaisius, šakas): Surink iš po obelies pãbiras Dkšt. Pabirų̃ [obuolių] nuvežė parduot Slk. Pabirose yra daugiausia žemei ir medžių augimui naudingų druskų Mt. 5. sėlenos: Malė malė – nė pabirų neliko Krkl.